Paryžiuje esu buvus 4 kartus, tačiau manęs jis niekad per daug nežavėjo. Su Andriumi juokėmės, kad taip bus dėl to, jog vis nusvylam su restoranais. Visgi paskutinis kartas maloniai nustebino.
Žinoma, nereikia prisikurti iliuzijų: miestas yra toks pats nešvarus, kokį jį pamenu, o gatvėse vis dar visur miega benamiai. Visgi pereinant prie „to do list’o”, noriu pasdalinti trim dalykais, kurie labai maloniai nustebino ir dar prieš tris metus to tikrai nebuvo:
- MANDAGUMAS IR PASLAUGUMAS
- APTARNAVIMO KOKYBĖ
- ANGLŲ KALBA
Ne vieną kartą paprasti preiviai metro neprašomi mums siūlė savo pagalbą. Ir tokiose išties neįpareigojančiose situacijose kaip pavyzdžiui mes stovim su ir svarstom tarpusavį, iš kurio perono išvyksta mūsų traukinys. Iš niekur prieina kitas keleivis, paklausia ar mes į oro uostą ir parodo kur mums eiti. Ir tokios situacijos kartojosi nuolat.
Aptarnavimas visur irgi on top. Pradedant tuom, kad jie su šypsena mus lydėdavo net tada, kai nieko neopirkom, baigiant begalinėm jų pastangom kalbėti angliškai (net nemokantys kalbos laužė liežuvį☝️, o prancūzai tikrai žinomi nacionalistai kalbos atžvilgiu).
Turiu įtarimo, kad tai tiek pandemija, tiek karo Ukrainoje dėka.
MŪSŲ 2 DIENOS PARYŽIUJE
Skridome pasižvalgyti idėjų mūsų Sucré kepinių namų interjero atnaujinimui, pasisemti įkvėpimo naujam Biržų duonos naujienų sezonui bei, žinoma, pasiklausyti Coldplay.
Gastro atradimai net nebuvo mano „to do” sąraše. Visgi džaugiuosi, kad paprašiau savo instagramo bičiulių pasidalinti patarimais, kur verta užsukti skaniai pavalgyti. Šįkart atradau kiek kitokį Paryžių ir kulinarine prasme. Nors nemanau, kad įmanoma šiame mieste rasti 100% local experience, smagu tai priimti, nustoti stengtis ir tiesiog įsilieti į miesto gyvenimą.
Prieš pereinant prie maisto, šiek tiek „techninių” patarimų, kuriuos, jeigu neaktualu, drąsiai praskrolink žemyn.
TRANSPORTAS
Kadangi atskridus nespėjom į paskutinį traukinį, teko važiuoti autobusu, tada metro, o galiausiai Boltu. Nesu tikra, ar ten Boltas, bet esant poreikiui pavyks susišaudyti automobilį naudojant Bolto appsiuką.
Šiaip man Paryžiuje, kaip ir bet kokiame kitame didmiestyje, labiausiai patinka derinti metro ir vaikščiojimą. Ypač paprasta, kai dabar google maps už tave sudelioja visą maršrutą ir nereikia pačiam strateguoti.
Galima nusipirkti bilietus, galiojančius viena, dvi ar kiek reikia dienų. Mes rinkomės 1-3 zonas, to pilnai pakako patyrinėti miestą.
☝️Svarbu nedėti metro bilietėlio į telefono dėklą, šalia mokėjimo kortelių ar monetų. Jis išsimagnetina ir reiks eiti prašyti pagalbos infocentre. Viskas ok, jie draugiškai pakeičia jį nauju (kad ir du kartus😆).
KĄ VEIKTI
Bent viena tradicinė kultūrinė vieta manau būtina.
Šįkart nupėdinome į LUVRĄ.
Nors lankiausi ne pirmą kartą, šįkart gana pareigingai nusprendžiau čiupti ausines ir klausytis virtualaus turo. Jis trunka apie 1,5 val. Ne stebuklas, bet asmeniškai aš neturiu kantrybės pasidaryti namų darbus ir paskaitinėti prieš vykstant į muziejus. O tiesiog šmirinėti.. Mano amžiuje (😆) man jau jau gaila tam laiko.
Kitos tradicinės vietos, kurias galite aplankyti:
EIFELIS, VERSALIO RŪMAI, TRIUMFO ARKA, KATAKOMBOS, just ask google.
MAISTAS
KEPYKLĖLĖS
Kaip gi be kepinių? Bagečių kultūra čia labai stipri. Tad visavalgiai drąsiai ragaukite šviežiai sulipintus sumuštinius. Siūlau nebijoti ir rinktis ne tokias jau ir trendines kepyklėles ar desertines. Vėlgi, google maps padės, juk turi “bakery” filtrą.
Mano top trys atradimai šįkart šie:
- DU PAIN BOULANGERIE (čia verta paskanauti sukučio su pistacijomis, tradicinės patentuotos duonos Le Pain des Amis
2. MAMICHE | BOULANGERIE DE QUARTIER nusidriekusios eilės vinguoja gatve. Visgi mane labiausiai sužavėjo kepyklėlės idėja turėti vieną įstiklintą sieną ir praeiviam stebėti, kaip vyksta gamyba. Skaidrumas 3000.
3. LE PAIN RETROUVE. Šią vietą atradome netyčia pakeliui į kitą desertinę. Deja, nenufotografavau nieko viduje (įjungiau kamerą filmuoti ir ji išsijungė😝išėjau be jokio video ir foto, o jau grįžti buvo nepatogu). Čia daug tartų, kišų tipo nesanldžių kepinių bei duonų, naudojami ekologiški miltai. Nuotraukoje dešinėje.
O kairėje saldžių tartų vietelė (Les Petits Mitrons). Ten tokia senutė tetulytė mus pasitiko su pilnu prekystaliu pyragų. Šią vietą rasi pakilęs gatve aukštyn.
Į kokius skanėstus aplamai viešint Prancūzijoje verta atkreipti dėmesį?
Kanelės, makaronsai, eklerai – manau nuostabiai perpratome Prancūziškus desertus ir Lietuvoje, tačiau kepiniai – štai kur žvalgyčiausi aš.
Faktiškai viskas, ką rasite lentynose turėtų būti arba dieviško arba labai dieviško skonio. Visos sluoksniuotos bandutės čia vertos nusidėjimo. Dažniausiai kruasanai neatrodys tobulai, jie bus sunkūs nuo sviesto, sukti rankomis, o viduje slėps begales sluoksnių.
Labai tradicinės, tačiau būtinos paragauti sviestinės bandelės „sraigės” su kremu ir razinomis.
Taip pat Lietuvoje rečiau sutinkami tokie deserčiukai-kepinukai kaip Finansieriai, Madeleinės, Flanas, įvairios tartos ir tartaletės.
NORI PARAGAUT VIETINIO MAISTO, BET NEIŠSILEISTI? VISADA UŽSUK Į PARDUOTUVĘ
Parduotuvų kainos vienodos (nors šiaip kai kas jau Paryžiuj ir pigiau😝) siūlau užsukti į Carefour ar kitokią parduotuvę ir nusipirkti sūrio, alyvuogių, vyno ar sidro (ar kombuchą), bagetę ir pasidaryti pikniką. Kambaryje ar parke.
Prie kasų dažniausiai rasi vienkartinius įrankius, jeigu tokių reiktų. Nors ir viešbutyje galima pasiskolinti.
Tą patį, beje, smagu pasidaryti ir apsipirkęs kepyklėlėje.
RESTORANAI
Mes tiesiog į google įvedam “dinner near me”, tada pasirenki Seafood arba French na ir išsifiltruoji pagal žmonių reitingą. Labai patogus reikalas. Ypač tokiuose didmiesčiuose, kur gerų vietų yra begalės.
Tik dar atkreipk dėmesį į atsiliepimų skaičių. Nes na.. 5* ir 2 atsiliepimai ir 4,5* ir 800 atsiliepimų – skirtumas yra🙃 Man dažniausiai pasiteisina viskas nuo 4,6. 4,5 irgi ok, bet ne vau.
Kur valgėme mes?
Gyva eilė, bet laukti ilgai neteks (net jegu ateini per pietus). Pusryčiai visą dieną. Jeigu vengi miltinių patiekalų, gali rinktis kiaušinius (paruoštus trim skirtingais būdais) ir du garnyrus.
Turi skanios be glitimo duonos iš kukurūzų miltų. Atneša ją pakepintą.
Mano pasirinkimas: Poached eggs, salotos ir halloumi. Skanu.
Labai skanias krevečių salotas su citrusais ir citrinžole valgėme netoli viešbučio esančiame restorane. Kuris, sakyčiau, labai arti local. Meniu surašytas kreidele ant lentos ir tik prancūziškai, ir, tiesą sakant, sunkokai mums vertė į anglų tą meniuką. Na bet tokie žodžiai kaip “carpachio” nemanau kad reikalauja vertimo, tad susitvarkysit. Specialiai dėl jų važiuoti nerekomenduočiau, tačiau jei būsi už kampo, kodėl ne?
Kiaušinių ar pan nėra. Buvom tokie alkani, kad nebeturėjom jėgų ieškoti pusryčių, tad čiupom salotas ir tikrai nenusivylėm. Gaiviai ir sočiai. Turėki omeny, kad citrusai nėra tinkami mitybai be lektinų, visgi savo mitybos laikausi jau ne vieni metai, tai nemanau, kad vienas kitas nukrypimas labai jau turės didelės įtakos.
Vakarieniavome LA TABLE D’ALIGRE. Planas buvo – CLAMATO. Bet laisvas staliukas buvo tik po valandos, tai nupėdinom į next best thing recommended. Nors restoranas yra neblogai įvertintas, man kažkokio kosmoso nebuvo. Bet ir nebuvo blogai. Maistas šviežias, žuvis ir jūros gėrybės – laukinės, atvežamos iš UK (bent jau jie taip teigia), vynas skanus, aptarnavimas labai geras.
Aplamai su aptarnavimu mums tikrai yra kur patobulėti. Bent jau visur, kur mes lankėmės – nulis priekaištų. Net ten kur nepirkome nieko, su mumis elgėsi maloniai.
Na ir paskutinė rekomendacija dėl maisto būtų tiesiog sėst kokioj lauko pavinėj ant gatvės ir pasimėgauti puoduku kavos ar taure šampano.
O pabaigai keli žavingi žmonės, kuriuos seku prancūziško gyvenimo įkvepimui: